duoti — duoti, da ( ja, ma, sti), dãvė (dẽvė) 1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei duodi, duok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad duoda Dkš. Kai Die[va]s… … Dictionary of the Lithuanian Language
garas — gãras sm. (4) 1. skystis, pavirtęs dujomis, rūkas, migla: Į trobą iš virtuvės pro suodinas dureles vertėsi garai A.Vencl. Dar daug garo reikėjo nustumti šitiek vagonų ligi pat Mažeikių rš. Liepė nuimti bures ir duoti daugiau garo rš. Šiltu oru… … Dictionary of the Lithuanian Language
leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… … Dictionary of the Lithuanian Language
užduoti — užduoti, da, ùždavė 1. tr. KI639 paduoti į viršų: Jis vos galan rugius beužduoda (vos bepasiekia, taip aukštai yra) Sb. Ùždaviau kūlius [ant stogo] Ėr. Toks aukštas vežimas, kad jau negali užduoti Gs. Eik užduok – vienas neužsikeliu! Alv. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
užpilti — užpìlti, ùžpila, užpylė R, K; H 1. tr. užlieti (skysčio): Elgiukas ùžpela Irenikei vandens ant galvos Lkv. Užpìlk an rankų [vandens], labai purvinos KlbX133. Ir až kaklo tu man ažpylei KlbX133. Užpylė medaus an pyrago, nulaižė, i vėl pilk Rdn … Dictionary of the Lithuanian Language
apjuoduoti — apjuõduoti intr. pasidaryti juodam: Jijė apjuodãvusi J. Nuo lietaus šienas apjuoduoja rš. Sidabrinis žiedas kartais apjuoduoja Slm. Nuo garo ir dūmų susmilkę ir apjuodavę yra MšK. | refl.: Dalgis neapsijuoduo[ja], neapsigelžiuo[ja], kad su… … Dictionary of the Lithuanian Language
džiosas — džiòsas sm. ◊ džiòso duoti smarkiai ką daryti, duoti garo: Šokit, vyrai, duokit džiòso! Sml. Na, tai ryto, kad tik bus gražus oras, duosim džiòso rugiam Sml … Dictionary of the Lithuanian Language
čvikas — ×čvìkas (l. ćwikiel) sm. (4) 1. kelnių dalis, kur sueina abi kiškos: Kelnios būt geros, tik siauras čvìkas, negali išsikėst Kp. Girtuoklio vaikai laksto išplyšusiais čvikaĩs Pnd. Čvikas lig žemei, kaip anties dėtis Kp. 2. užpakalis: Čia daug… … Dictionary of the Lithuanian Language
žibinti — žìbinti ( yti K; N), ina, ino KBII190, K, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; L caus. žibėti. 1. tr., intr. Q326, SD358, R244, MŽ325, Sut, K, M, ŠT122, DŽ, DrskŽ šviesti, laikyti šviesą, vartoti šviesai: Žìbink šakalį, skalą, žvakę, t. y. turėk rankose, šviesk … Dictionary of the Lithuanian Language
